- vardyti
- var̃dyti vksm. Finánsų anali̇̀tikė var̃dijo skaičiùs.
.
.
vardyti — var̃dyti, ija ( yja K, vardo N, [K]), ijo ( yjo K, vardė N, [K]) NdŽ 1. tr. Rtr duoti pavadinimą, įvardyti. ║ Rtr vardą duoti, krikštyti. 2. tr. vardą sakyti, vardu vadinti: Nevar̃dijo nėkaip: stiebeliai, i gana Pj. Galit man var̃dyt ir teip, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
vardijimas — var̃dijimas ( yjimas K, KII366) sm. (1) DŽ 1. NdŽ → vardyti 2. 2. NdŽ → vardyti 3. 3. Ns1857,6, KII366, ŠT400, DŽ, NdŽ, KŽ → vardyti 4: Ką tas var̃dijimas padeda – senų bobų pasakos DūnŽ. Išnyktų burtai ir vardijimai, kad Rumšiškėse koks… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvardyti — apvar̃dyti K, KI191, Rtr, KŽ 1. tr. pavadinti. | refl.: Ta kaima apsivar̃dija Šlapučiai Čk. 2. K žr. užvardyti 2: Žaviklis apvar̃dyjo sopulį, t. y. nukalbėjo J. Jis ma[n] apvar̃dijo tą koją, i nebetino Sk. Želkščių ponas, Frankas, mokėjęs ugnį… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvardyti — atvar̃dyti tr. pašalinti užbūrimą, atburti, atkalbėti: Ale reik mokėt gyvates i atvar̃dyt, o tei tai jos galia užkapot i patį vardininką [p]Jrb. vardyti; apvardyti; atvardyti; įvardyti; išvardyti; nuvardyti; pavardyti; pervardyti; pravardyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvardyti — išvar̃dyti tr. Š, Rtr 1. duoti vardą, pavadinimą, pavadinti, praminti: O tas kaimas, nežinau, ar yr kitaip išvar̃dytas Ob. 2. LL291, BŽ264, NdŽ, DŽ1 vieną po kito išminėti, pasakyti: Išvar̃dijo visus, kas ką buvo pavogęs, ažmušęs Skp. Išvar̃dijo… … Dictionary of the Lithuanian Language
minėti — minėti, mìni ( ėja), ėjo 1. tr. SD147, DP192, K kalboje ar rašte vardyti ką, sakyti kieno vardą, kalbėti apie ką: Nors jūsų aš vardų nebeminėsiu, bet jus minės su pagarba ainiai Mair. Kas čia mañ mìni, kad taip žagsiu? Ds. Jis minėjo velnį… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvardyti — nuvar̃dyti tr. 1. prisakyti, priminėti vardų: Tas Lelis tai nuvar̃dytų jum Pn. 2. Pš, Skrb nuburti, nukerėti: Ma[n] dukart rožę nuvar̃dijo Briedžio motina Sk. Ar nuvardytum skaudulius, gyvatės inkirstus? Sln. vardyti; apvardyti; atvardyti; įvardy … Dictionary of the Lithuanian Language
pavalkioti — 1 pavalkioti tr. NdŽ 1. kiek valkioti žeme, dugnu: Sako, da gerai ją pačią pavalkiojo [jautis] po daržą Krs. O kur gausi laivelį? Su kuo tą blizgę pavalkiosi? K.Saj. [Žeme vilkosi] jau gerokai po dumblą pavalkiotos [sijono] padalkos rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavardyti — pavar̃dyti 1. žr. įvardyti 1: Mamos pavar̃dyta, tai jis tep irgi vadina Graž. Kiti (daiktovardžiai) maloniems, patogiems daiktams pavardyti A.Baran. Ir išmokstame pavardyti kiekvieną augmenį, kurį tik atrandame Vd. 2. tr. paaiškinti, pasakyti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pervardyti — tr.; LL137 duoti kitą vardą, kitaip pavadinti. vardyti; apvardyti; atvardyti; įvardyti; išvardyti; nuvardyti; pavardyti; pervardyti; pravardyti; privardyti; … Dictionary of the Lithuanian Language